Renkantis, kokiai mokyklai patikėti savo atžalų ugdymą, vieni tėvai vadovaujasi rekomendacijomis, atsiliepimais, ieško informacijos apie mokykloje taikomas ugdymo metodikas, dirbančius pedagogus, o kiti tiesiog džiaugiasi gavę vietą mokykloje, kuri yra šalia namų ir plačiau nesigilina. Vilnietės, dviejų vaikų mamos Eglės Lapinskienės vaikai mokosi skirtingose mokyklose – dukra pasirinko mokslus menų mokykloje, o sūnų išleido į privačią mokyklą. Moteris sako, kad gyvenamoji vieta neturėtų tapti pagrindiniu kriterijumi renkantis mokyklą, žymiai svarbiau – emocinis klimatas, nes nuo to priklauso, kaip mokykloje jausis jūsų vaikas.

„Pagrindinis dalykas, į kurį siūlyčiau tėvams atkreipti dėmesį renkant savo vaikui mokyklą – tai emocinė aplinka ir vaikų saugumas. Vadovaukitės ne tik mokyklų deklaruojamomis vertybėmis, bet ir peržiūrėkite jų reitingus, paieškokite tėvų rekomendacijų, susipažinkite su mokyklos vadovais, pabendraukite su pedagogais. Ir nesirinkite mokyklos vien todėl, kad ji jums šalia namų ir nereikės vaiko kasdien vežioti į mokyklą. Žinoma, tai patogu, bet tai neturėtų tapti pagrindiniu kriterijumi renkantis ugdymo įstaigą. Svarbiau, kad lokacija būtų patogi ne tėvams, o pati mokykla tiktų vaikui,“ – savo patirtimi dalijasi Eglė Lapinskienė.

Susipažinti ir pabendrauti su mokykloje dirbančiu personalu, prieš renkantis mokyklą, pataria ir į mokinių ugdymo praktikas besigilinanti psichologė Asta Blandė. Ji sako tėvai darantys klaidą, kad fiziškai neapsilanko būsimose savo vaikų ugdymo įstaigose.

„Patarčiau ne tik apžiūrėti mokyklos patalpas, bet ir susitikti su mokyklos vadovais, mokytojais ir darbuotojais. Tokia patirtis suteikia vertingų įžvalgų apie mokyklos kultūrą, vertybes ir požiūrį į švietimą,“ – teigia psichologė.

Pasak psichologės, šeima, norėdama sąmoningai pasirinkti mokyklą, turėtų pasidomėti ir mokyklos filosofija – kokia kryptimi, ar kokiais ugdymo pagrindais ji vadovaujasi. „Galima tiesiog pasivaikščioti mokyklos koridoriais ir pajusti čia tvyrančią atmosferą, kuri suteikia nemažai informacijos apie mokyklos vertybes. Taip pat būtų labai vertinga susipažinti su mokykloje dirbančiais žmonėmis,” – akcentuoja psichologė Asta Blandė.

„Ugdymo kokybės ir emocinės vaiko savijautos darna turėtų būti pagrindiniai prioritetai renkantis mokyklą,“ – psichologę papildo „Šiaurės licėjaus“ vadovė Eglė Sidorova. Anot jos, dauguma tėvų klaidingai mano, kad vaiko mokymosi rezultatai priklauso tik nuo vaiko gebėjimų, tačiau tiesa yra ta, kad pasiekimai tiesiogiai siejami su įdėtomis pastangomis tiek iš mokinio, tiek iš jį ugdančios aplinkos  –  mokytojų, klasės draugų, ugdymo vadovų. Taip pat mokyklos vadovė priduria, kad mokymosi aukštumų nereikėtų siekti bet kokia kaina, nes tai gali tapti pablogėjusios sveikatos, prastos emocinės savijautos, pervargimo priežastis.

„Remiantis daugeliu tyrimu, tik tie vaikai, kurie gerai jaučiasi, pasitiki savo mokytojais, gerai sutaria su bendraklasiais – gali pasiekti geriausių mokymosi rezultatų. Šiaurės licėjuje nedarome mokinių atrankų pagal mokymosi rezultatus, labiau orientuojamės į individualius mokinių pasiekimus. Ugdyme taikome daug patirtinių principų, integracijų, Fenomenų tyrinėjimą, organizuojame metinę vaikų projektų konferenciją. Tai vaikams padeda ne tik įdomiai išmokti visus reikiamus dalykus, bet ir turėti platesnį požiūrį, ugdyti reikalingiausias ateities kompetencijas,“ – sako E. Sidorova.

Praktika rodo, kad emocinė aplinka mokykloje daro tiesioginę įtaką mokinių mokymosi rezultatams. Teigiamo emocinio klimato kūrimas, emocinio intelekto puoselėjimas, socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymas prisideda prie geresnių mokinių akademinių rezultatų ir bendros jų gerovės. Mokiniai mokyklos „gerumą“ taip pat dažniausiai vertina pagal klasės mokytojo gebėjimą atliepti mokinių poreikius, bendravimą, ryšio kūrimą su su vaikais  ir jų tėvais.

„Ne tik laimingi vaikai mokosi geriau, bet ir laimingi mokytojai dirba geriau. Reguliarūs pedagogų mokymai, geras mikroklimatas, reikiamos pagalbos suteikimas, darbdavio lankstumas, komandos formavimo renginiai –  visa tai padeda mums išlaikyti mūsų darbuotojų lojalumą ir aukštą motyvaciją,“ –  sako „Šiaurės licėjui“ vadovaujanti Eglė Sidorova.

Tai, kad gera emocinė aplinka yra visos mokyklos bendruomenės reikalas sutinka ir Vilniaus „Žiburio“ pradinės mokyklos direktorė Lina Venskutė. Jos teigimu, gerą emocinę aplinką mokykloje kuria saugumo jausmas.

„Kurdami emocinę aplinką siekiame, kad mokykloje gerai jaustųsi kiekvienas bendruomenės narys. Svarbu palaikyti, suprasti, pasidžiaugti mokytojų darbu, svarbu pastebėti kiekvieną mokinį. Kiekvienas mokinys mokykloje jaučiasi saugus kai jam drąsu įžengti ryte į mokyklą, kai jis pasitiki savo mokytoju, kai kuria draugiškus santykius su bendraklasiais, kai geba vertinti savo pasiekimus ir siekia užsibrėžtų tikslų, kai jį palaiko tėvai, kai visa mokyklos bendruomenė priima kiekvieną. Mūsų mokykloje puoselėjama kultūra grindžiama pagarba, nuoširdumu, supratingumu,“ – geros emocinės aplinkos aspektus įvardija mokyklos direktorė.

Kalbant apie emocinę aplinką ugdymo įstaigose neišvengiamai kyla ir patyčių valdymo klausimas. Efektyviai patyčių prevencijai mokyklos steigia ir Vaiko gerovės komandas, buria specialistus, kurie padeda spręsti įvairias iškilusias problemas.

„Mokykloje dirba psichologas, tačiau pastebime, kad visa Vaiko gerovės komisijos narių veikla lemia sėkmingą emocinę aplinką mokykloje. Bendradarbiavimas komandoje leidžia identifikuoti sunkumus, atrasti ir užtikrinti prevencines priemones. Sudėtingesnėse situacijose padeda atvejo aptarimas, individualus bendravimas ir bendradarbiavimas su mokinių tėvais bei reflektavimas, kas pavyko ir ką galima daryti kitaip. Mokykloje numatyta netinkamo elgesio fiksavimo sistema, pagal poreikį tiriamas klasės mikroklimatas, organizuojamas socialinių įgūdžių būrelis,” –  sako „Žiburio” pradinės mokyklos direktorė Lina Venskutė.

„Šiaurės licėjuje“ taip pat veikia efektyvi Vaiko gerovės komanda, kuri rūpinasi vaikų emocine gerove. Joje dirba vadovas, du psichologai, kurie rūpinasi skirtingo amžiaus vaikais, logopedas, specialusis pedagogas, socialinis pedagogas, sveikatos specialistė. Komanda nuolat organizuoja reguliarius susitikimus su mokytojais, individualiai dirba su vaikais ir šeimomis, organizuoja įvairius renginius.

„Kai susitinkame su būsimų  mokinių tėvais, dažnas iš jų klausia – ar jūsų mokykloje būna patyčių atvejų? Visada atsakau, taip, būna, ir patyčių atvejų, ir vaikai mušasi, ir tėvų emocijas tenka valdyti. Esant tokioms situacijoms, reaguojame žaibiškai – kalbamės su vaikais, pedagogais, specialistais, tėvais, pritaikome reikiamas priemones, prevenciškai numatome planą ir tolimesnę stebėsenos eigą,” – „Šiaurės licėjaus“ patirtimi dalinasi Eglė Sidorova.