Vilniaus mokytojai 5-9 kl.

Jurgita mokytoja dirba daugiau nei 10 metų, vaikus mokė trijose mokyklose, o pernai įgijo vyresniosios mokytojos kvalifikaciją. Pedagogę labai domina skirtingų dalykų integracija pamokose, tad Jurgita lietuvių kalbą integruoja su informacinėmis technologijomis, muzika, daile, istorija, geografija, net matematika.

„Šiaurės licėjus mane sužavėjo mokytojui suteikiama laisve ir pasitikėjimu, kolegų bendradarbiavimu, profesionalia komanda, gera mokinių ir mokytojų emocine savijauta, suteikiamomis mokymo priemonėmis. Džiaugiuosi galėdama dirbti su didelę patirtį turinčiais pedagogais, vadovėlių, pratybų ar kitos mokymo medžiagos kūrėjais,“ — pasakoja Jurgita.

Anot jos, šiandien lietuvių kalbos mokytojams tenka sunkus uždavinys — nuolat skubantį, greitų rezultatų siekiantį, informacinėmis technologijomis perpildytą mokinį sudominti knygų skaitymu.

Mokytoja Ieva Vilniaus universitete baigė matematikos ir informacinių technologijų mokymo bakalaurą ir įgijo mokytojo kvalifikaciją.

„Pamokų metu svarbiausia užmegsti ryšį su mokiniu. Todėl labai stengiuosi klasėje sukurti jaukią aplinką, kad mokiniai nebijotų klysti, visko klaustų ir jaustųsi saugiai. Su kiekvienu ieškome individualaus kelio, kad matematika sektųsi visai klasei,“ — pasakoja Ieva.

Pedagogė savo kompetencijas kėlė Austrijos mokyklose. Ten ji dalyvavo projekte „Mokinių akademinių gebėjimų atpažinimo ir jų ugdymo kokybės plėtra“, kuriame mokėsi kognityvinių ugdymo metodų. Projekte įgyti įgūdžiai padeda Ievai suprasti ir prieiti prie kiekvieno vaiko, mokyti matematikos suprantamai.

Visada besišypsanti pagrindinio ugdymo anglų kalbos mokytoja Andra prie mūsų komandos prisijungė 2020 metais. Andra  anglų kalbos mokėsi Vilniaus pedagoginiame universitete, jau 30 metų vertėjauja, yra dirbusi ne tik pedagoginį, bet ir administracinį bei vertėjos darbą užsienio ambasadose, tarptautinėse organizacijose ir versle.

„Pamokų metu stengiamės nenuobodžiauti, šiuolaikinės kalbos mokymo galimybės yra labai plačios, anglų kalbos mokytojas laisvai renkasi metodus ir priemones,“ – mano Andra.

„Nuo pat studijų siekiau įgyti kuo tikresnę ir gyvesnę anglų kalbą, todėl daugybę metų dirbau su žmonėmis, kuriems anglų kalba yra gimtoji, o šiandien dalinuosi šia patirtimi su vaikais,“ – sako Andra.

„Ilgainiui vis labiau stiprėjo įspūdis, kad turėčiau skirti dėmesio ir darbuotis kaip pedagogas ne tik su studentais, kurie jau ateina įgiję arba neįgiję mano dalykui svarbių gebėjimų iš bendrosios pedagogikos sistemos, bet ir su mokiniais tiesiog mokyklose – supratau, kad noriu tapti ir mokytoju, ne tik dirbti dėstytojo ar mokslinį darbą,“ – pasakoja Algis.
Mokytojas Algis baigė filosofijos magistro studijas Vilniaus universitete, stažavosi Eichstaetto universitete (Vokietija), nuo 2000 metų iki dabar tiek dirbo taikomosios filosofijos lektoriumi bakalauro programose VU, tiek VDU. Algis mokyklos pedagogo kvalifikaciją 2022 m. įgijo VDU Švietimo Akademijoje.
Algio patyrimu, tik mokytojai gali padėti Lietuvoje atsirasti geresnei žmonių tarpusavio pasitikėjimo, konstruktyvaus bendradarbiavimo, abipusiai pagarbaus bei demokratiniais principais grįsto bendravimo kultūrai, kuri leistų peržengti tapatybinių ar savybinių žmonių skirtumų, stereotipų barjerus. Šiuo požiūriu Algiui tapo labai artimas Nobelio laureatės pakistanietės Malalos Jusafzai posakis, kad net ir vienas mokytojas kaip ir viena knyga gali pakeisti visą vaiko gyvenimą.
Algis laisvai kalba penkiomis kalbomis (lietuvių ir rusų kaip gimtosiomis, vokiečių ir anglų kaip profesinėmis, jidiš kaip prarastos, bet bandomos atgauti krašto bei giminės kultūros kalba) bei aktyviai mokosi modernios bei senosios hebrajų. Jis yra laimingai vedęs trijų sūnų tėvas ir kasdien nuo 5 val. ryto bent valandą po Verkių parką vedžioja savo vengrų skalikę, o į mokyklą ir į VDU kiaurus metus stengiasi vykti vien dviračiu.
„Įsigijus šunį prieš 5 m. gyvenimas smarkiai pasikeitė,“ – pasakoja Algis, – „staiga susipažinau su daugybe žmonių kieme, tapau daug judresnis, pamatau daugybę gražių rytų, bet dar svarbiau, ko šunys moko žmones: besąlygiškos pagarbos ir palankumo, atlaidumo.“ Algio nuomone, atvirumas vienas kitam kaip ne mažiau svarbiam, nors visiškai kitokiam „aš“ – svarbiausia, ką turime gyvenime išmokti. Jei bent daliai savo mokinių pavyktų tą perduoti, gyvenimas įgytų tikriausios vertės, įsitikinęs Algis.

Mokytoja Irena Istorijos bakalauro studijas baigė Vilniaus pedagoginiame universitete, o vėliau ten įgijo du magistro laipsnius: humanitarinių mokslų ir edukologijos. Mokytoja gali pasigirti 18 metų pedagoginio darbo patirtimi.

Viena Irenos stipriųjų pusių – socialinis ir emocinis ugdymas. Ji turi socialinės pedagogės darbo patirties: padėjo įsteigti beglobių vaikų globos organizaciją bei savo laisvalaikį skyrė bendruomeniniams vaikų namams „Atsigręžk į vaikus“.

Mokytoja turi įgijusi stiprų pedagogų bendruomenės pasitikėjimą. Ji – viena pirmųjų Lietuvos mokytojų kasdieniame darbe taikiusi leidyklos „Šviesa“ serijos „Atrask“ vadovėlių metodinę medžiagą.

Irenos mokiniai dalyvauja istorijos žinių patikrinimo konkursuose ir sėkmingai skina laimėjimus. Jos mėgstamų konkursų sąraše: „Lietuvos istorijos Žinovas”, „Istorijos Kengūra” ir „Sostinės Išminčius”.

„Man svarbiausia, kad pamokos būtų įtraukios, o vaikai drąsiai pažintų gamtos reiškinius. Todėl STEAM bandymus atliekame bent kartą per savaitę,“ — sako Rokas.

Rokas išsilavinimą įgijo Vilniaus pedagoginiame universitete, o tarptautinę patirtį kaupė privačioje aukštojo mokslo institucijoje – Andalūzijos Lojolos universitete.

Jis yra Lietuvos biologijos mokytojų asociacijos vadovas ir valdybos pirmininkas. Joje mokytojas prisideda prie visos šalies biologijos mokytojų seminarų ir konferencijų organizavimo.
Šiuo metu pedagogas stiprina žinias „Fab Lab“ inžinerinėse kūrybinėse dirbtuvėse ir mokosi, kaip naujausiais technologijas pritaikyti Šiaurės licėjaus gamtos mokslų pamokose.

Mokytojas Federico – Pietų Amerikoje gimęs ir užaugęs lietuvių kilmės argentinietis. Jam ispanų kalba — gimtoji. Federico taip pat yra profesionalus dainininkas, mokytojas ir vertėjas, Lietuvoje gyvenantis daugiau nei 15 metų.

„Šiais mokslo metais sustiprinsime ispanų kalbos gramatikos žinias, su kruopščiai atrinkta šiuolaikine medžiaga sukursime autentiškesnę aplinką mokymuisi, kartu susipažinsime su skirtingais Ispanijos bei Lotynų Amerikos dialektais ir kultūromis atsižvelgiant į kiekvienos klasės ar atskiro mokinio poreikius, galimybes ir gebėjimus,“ — planais dalijasi Federico.

Gabija baigė Frankofonijos šalių kalbos ir kultūros bakalaurą, o šiuo metu studijuoja kvalifikacinę pedagogiką. Gabija dažnai dalyvauja seminaruose apie pagalbą mokytis vaikams, pamokose ieško geriausių būdų, kaip išlaikyti vaikų dėmesį. Gabija laisvai kalba prancūziškai, domisi prancūzų kultūra ir filmais.

Pekino Olimpinių žaidynių vicečempionas, 3 kartus Pasaulio čempionas, 4 kartus Pasaulio taurės laimėtojas, 6 kartus Europos čempionas penkiakovininkas Edvinas Krungolcas nuo rugsėjo Šiaurės licėjaus 7-9 klasių mokiniams ves fizinio ugdymo veiklas.
 „Sportas tapo mano gyvenimu nuo tada, kai man suėjo aštuoneri. Sportas mane augino, stiprino ir labai daug ko išmokė: kaip nepasiduoti sunkiu metu, nugalėti save, vertinti pergales ir pralaimėjimus, pasikliauti komanda, valdyti stresą, nepalūžti psichologiškai ir fiziškai, kiekvieną rytą matyti savo tikslą ir kelią link jo vėl ir vėl,“ – sako mokytojas Edvinas.
Baigęs aktyvią atleto karjerą Edvinas beveik 10 metų dirbo olimpiečių asociacijoje, kur jo pagrindinis tikslas buvo skleisti sporto, kūno kultūros ir olimpines idėjas. Tuomet sportininkas aplankė daugybę darželių ir mokyklų visoje Lietuvoje, su mokiniais kalbėjo apie judėjimo svarbą ir naudą žmogui, sportavo ir džiaugėsi pasiekimais.
„Bendraudamas su jaunimu ir vaikais visada galvojau apie trenerio ar mokytojo karjerą, todėl šiais metais įgijau fizinio ir sveikatos ugdymo specializacijos bakalaurą Vytauto Didžiojo universitete,“ – sako atletas.
Edvinas yra įkūręs fechtavimo klubą, kuriame treniruojasi suaugę bei vaikai, o Šiaurės licėjuje taip pat yra fechtavimosi būrelio mokiniams vadovas.

Fizinio ugdymo mokytojas Lukas prie mūsų bendruomenės prisijungė praėjusiais metais. Jis sporto veiklas veda 5-8 kl. Šiaurės licėjaus mokiniams. 2015 m. Lukas baigė Lietuvos Sportininkų mokymų kursus ir įgijo Kūno kultūros veiklos leidimą. Lukas Vilniaus kolegijoje ir Porto Polytechniko universitete Portugalijoje baigė jungtines Kūrybingumo ir verslo inovacijų studijas, o pedagogikos mokslų bakalaurą studijavo Mykolo Riomerio universitete.

Lukas gali pasigirti turtinga sporto trenerio ir pedagogo patirtimi. Jau septintus metus Lukas yra Sostinės krepšinio mokyklos treneris ir šeštus metus dirba treneriu Lietuvos specialiosios olimpiados komiteto (angl. Special Olympics) jaunimo grupėje, kurioje sportuoja kartu su spec. poreikių turinčiais vaikais bei paaugliais.

„Noriu įkvėpti vaikus savanoriauti, dalyvauti konkursuose, drąsiai dalintis savo kūryba su kitais. Visada sakau – nebūtina laimėti, svarbu dalyvauti ir įgauti naujos patirties,“ — mintimis dalijasi Laura.

Laura baigė dailės pedagogikos bakalauro programą Vytauto Didžiojo universitete, o 2021 m. Vilniaus dailės akademijoje įgijo fotografijos ir medijų meno magistro laipsnį, o nuo šių metų Vytauto Didžiojo universitete studijuoja technologijų modulį.
Laura gali pasigirti turtinga savanorystės patirtimi. Nuo 2007 m. iki šiol Laura priklauso LSS-Skautuva bendruomenei, 5 m. buvo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorė, 4 m. savanoriavo nevyriausybinėje organizacijoje „Gyvoji biblioteka“ ir jau septintus padeda organizuoti muzikos festivalį „Velnio akmuo“
Laura taip pat labai aktyviai dalyvauja parodose ir projektuose, jos vardo darbai puikuojasi galerijose ir online parodose. Mokytoja taip pat dalyvauja dailėtyros paskaitose, parodose, nenustoja lavinti specialybę seminaruose technologijų ir menų mokytojams.

Nijolė Vilniaus konservatorijoje baigė choro dirigavimo specialybę, o po konservatorijos pasirinko muzikos pedagogikos studijas Vilniaus pedagoginiame universitete. Nijolė jau dirbdama mokykloje įgijo Vilniaus universiteto edukologijos magistrą. Mokytoja ji dirba 23 metus.

„Labiausiai su vaikais patinka aktyvi muzikinė veikla, kai jie mokosi groti, dainuoti, atlikti įvairias ritmines užduotis. Ypatingai džiaugiuosi, kai  mokiniai atranda muzikavimo džiaugsmą skirtingose veiklose,“ — sako Nijolė.

Nijolė taip pat yra ruošusi metodinę literatūrą ir rinkusi natas įvairiems muzikiniams leidiniams, pavyzdžiui, ji ruošė Dainų švenčių, vykusių  Lietuvoje ir JAV, dainų rinkinius.

    Add a header to begin generating the table of contents