fbpx

Pirma savaitė Šiaurės licėjuje be pamokų, o pirmas mėnuo – be pažymių

Įsivaizduokite mokyklą, kurioje klasės ribos nublanksta, o pamokos vyksta miesto centre tiesiog stebint aplinką. Mokiniai analizuoja, kaip fizikos dėsniai veikia kasdienį gyvenimą: nuo pravažiuojančių automobilių iki oro sąlygų poveikio mūsų aplinkai. Dienos pabaigoje jie geba įvardinti, kokie reiškiniai formuoja miesto pulsą, ir supranta, kaip šias žinias pritaikyti įvairiose gyvenimo situacijose. Čia pažymiai tampa daugiau nei skaičiais – tai tik įžvalgos, padedančios įvertinti savo progresą ir gilinti žinias.

Didžioji dalis Lietuvoje veikiančių tiek privačių, tiek valstybinių mokyklų vertina mokinių pasiekimus ir pažangą pažymių sistema, o namų darbų krūviu skundžiasi jau ir pirmokėliai. Šiaurietiško modelio principai Lietuvoje visai neseniai buvo sunkiai įsivaizduojami. Pradinės mokyklos vadovė Inga Ražienė sako, kad Šiaurės licėjuje tai sėkmingai suderinama ir taikoma jau 10 metų. Iš tikro, nestandartinis požiūris į mokinį, namų darbų nebuvimas pradinėje mokykloje – yra tie dalykai, už kuriuos gauname geriausius bendruomenės įvertinimus. 

„Remdamiesi skandinavų ugdymo gerąja patirtimi, kuri skatina mokymąsi per patirtį ir tyrinėjimą, be akademinio spaudimo, daug dėmesio skiriant emociniam ir socialiniam vystymuisi, santykiams tarp mokytojų ir mokinių, mokslo metus Šiaurės licėjuje pradedame ne vadovėlių dalybomis ir pirmaisiais namų darbais, o nestandartinėmis veiklomis „Dėkingumo savaitės“ metu. 

1000012635

Kaip atrodo pirma mokslo savaitė be pamokų?

Kuo ilgiau atostogaujame, tuo sunkiau sugrįžti į įprastą dienos ritmą – tai žinodami,  po vasaros, skiriame laiko pereinamajam laikotarpiui organizuodami veiklas, kurios pagelbės ateityje efektyviai vesti ugdymo procesą. Pirmąją savaitę padedame mokiniui grįžti į ritmą bei prisiminti mokymosi įgūdžius, atnaujinti susitarimus, kurie bus labai reikalingi siekiant patirti mokymosi sėkmę.

Norvegijoje ypač paplitusi frazė sakoma susitikus po kurio laiko: „Takk for sist“, kas išvertus reiškia: „Ačiū už praeitą kartą“. Taip išreiškiamas dėkingumas už laiką kartu, pagarba ir noras bendrauti ateityje. 

Remdamiesi šiaurietiška praktika, mokslo metus pradedame kiek kitaip, ne nuo pirmo vadovėlio puslapio, o nuo to, ko labai reikės sėkmingam ugdymuisi – prisimindami mokyklos išsikeltas vertybes: kodėl jos mums yra svarbios. Pirmą savaitę mokykloje pavadinome „Dėkingumo savaite“ ir jos metu vyksta kitokios, nei įprastai pamokos: ne remiantis programa ir žinių vertinimu, bet kuriant tarpusavio santykį.



Ko moko Dėkingumo savaitė?

Pirma savaitė skiriama vertybėms prisiminti ir įtvirtinti. Šiaurės licėjaus vertybės nėra tik skambūs žodžiai, jų kūrime dalyvavo visa ugdymo bendruomenė, daugiau nei 100 mokytojų ir kolegų. Aiškūs susitarimai ir elgsenos padeda, kuomet įvardinama tai, koks elgesys skatinamas, kokie yra prioritetai, kuo vadovaujamasi priimant sprendimus, kai nėra galimybės remtis nustatytomis taisyklėmis ar nežinomose situacijose.

Pradinės mokyklos vadovė I. Ražienė dalijasi, kaip atrodo tokia savaitė: „Dėkingumo savaitę pradedame diskusija apie laisvę ir atsakomybę, kur mokiniai, kartu su mokytojais, atsirenka pažintines keliones, išsikelia tikslus. Kitą dieną ieškome atsakymų, kiek ir kodėl reikia pagarbos sau, kitiems bei kitokiems. Savaitę tęsiame atlikdami eksperimentus, aiškinamės, ar teisingas posakis, kad „vienas eisi greitai, o komandoje – toli“. Tą dieną gilinamės, kokia nauda iš bendradarbiavimo. Dar vieną dieną paskiriame kūrybiškumui – įsitikiname, kad kūrybiškumas reikalingas ne tik popieriaus lape, bet ir problemų sprendime. O visą Dėkingumo savaitę užbaigiame keliaudami į šiaurietišką žygį, į kurį paprastai kviečiame prisijungti visą Šiaurės licėjaus mokyklos bendruomenę, ne tik skatinant sveiką ir aktyvų gyvenimą, bet ir prisidedant prie gamtos ir tvarumo.“

Atsisakydami formalių pamokų šią savaitę pradinėje mokykloje, modifikuodami pamokas pagrindinėje mokykloje, suteikiame mokiniams galimybę įsilieti į bendruomenę ir tapti pilnaverčiu jos nariu ir padedame pamatus visus mokslo metus mokytis kryptingai bei nuosekliai. 

Kodėl pirmąjį mėnesį be pažymių?

„Skandinavų kultūroje yra giliai įsišaknijęs unikalus požiūris į vaikų auklėjimą ir švietimą, kuris sėkmingai taikomas ir mūsų mokykloje“, – atskleidė I. Ražienė. „Kalbu apie dėmesio skyrimą mokymosi procesui ir mokinio pažangai ilgalaikėje perspektyvoje. Girdėdami Lietuvos mokinių išgyvenimus dėl pažymių ir remdamiesi asmeninėmis patirtimis, siekiame, kad mūsų pradinių klasių mokiniai įprastų orientuotis į mokymosi sėkmę, o ne į įvertinimą.“

Mokiniai jaučiasi drąsiau ir lengviau įsitraukia į mokymosi procesą, kai žino, kad jų niekas už tai nevertins. Todėl visą rugsėjo mėnesį ir 5 klasės mokinių žinios nevertinamos pažymiais, nes jie pažymius gaus pirmą kartą. Tokia sistema padeda moksleiviams įgyti pasitikėjimą, tyrinėti ir ugdyti teigiamą santykį su mokymusi. Vietoje pažymių orientuojamės į asmeninį grįžtamąjį ryšį, vertybinį pamatą ir diskusijas, kurios skatina gilų supratimą ir motyvacijos auginimą.

Pagrindas mokslo metams

Po pereinamojo laikotarpio mokiniai būna visiškai pasiruošę struktūruotoms pamokoms, toliau galėdami maksimaliai išnaudoti savo potencialą ir prisiimti asmeninę atsakomybę už savo mokymąsi. 

Remdamiesi patikrinta Skandinavijos švietimo filosofija, padedame mokiniams ne tik siekti akademinių aukštumų, bet ir mokome prisitaikyti prie pokyčių taip, kad pabaigę mokyklą vaikai būtų pasiruošę priimti gyvenimo iššūkius ir visapusiškai toliau augti.

Privati mokykla Šiaurės licėjus ugdymą organizuoja pagal Lietuvos bendrąją ugdymo programą ir šiaurės šalių ugdymo programas bei principus, padedančius kiekvienam mokiniui susikurti emocinės savijautos balansą siekiant geriausių asmeninių rezultatų. 

    Add a header to begin generating the table of contents