fbpx

Patyriminis ugdymas: kuo jis naudingas?

Šiaurės licėjuje ugdymas vyksta derinant sėkmingiausias Šiaurės šalių ​metodikas ir jas adaptuojant mūsų poreikiams.

Vienas iš jų – patyriminis ugdymas – tai pedagoginė koncepcija, kuri pabrėžia mokymosi per patirtį svarbą. Šis ugdymo metodas remiasi idėja, kad mokymasis yra efektyviausias, kai jis grindžiamas realiomis patirtimis, eksperimentavimu ir veikla, leidžiančia mokiniams aktyviai dalyvauti procese.

Kokia patirtinio ugdymo nauda?

Praktinis taikymas: mokymasis per patirtį leidžia mokiniams taikyti teorines žinias realiose situacijose, taip gilinant jų supratimą ir įgūdžius.

Įsitraukimas: patyriminis mokymasis skatina aktyvų dalyvavimą, todėl mokiniai yra labiau įsitraukę į mokymosi procesą, kas padeda geriau įsisavinti informaciją.

Kritinis mąstymas: šis mokymo metodas skatina analitinį ir kritinį mąstymą, nes mokiniai turi spręsti problemas ir priimti sprendimus, remdamiesi realiomis situacijomis.

Kūrybiškumas: patyriminis mokymasis gali skatinti kūrybiškumą, nes mokiniai turi rasti naujus sprendimus ir idėjas, kai susiduria su tikromis dilemomis.

Atsakomybė už mokymąsi: mokiniams suteikiama galimybė prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi, kas padeda lavinti savarankiškumą ir motyvaciją.

Komandinis darbas: dažnai patyriminis mokymasis apima grupinius projektus, kurie skatina bendradarbiavimą ir socialinius įgūdžius.

Refleksija: po patyriminio mokymosi veiklos mokiniai dažnai skatinami reflektuoti apie savo patirtį, kas padeda geriau suprasti, ką jie išmoko ir kaip tai gali būti pritaikyta ateityje.

Lankstumas: patyriminis mokymasis gali būti pritaikytas įvairiomis formomis, nes jis suteikia galimybę mokytis skirtingais būdais, priklausomai nuo mokinių poreikių ir interesų.

Patirtinio ugdymo pavyzdžiai

Aštuntokai tyrinėja

Mokytis atpažinti augalus, jų sandarą ir struktūriškumą galima skaitant vadovėlį, atliekant pratybose pateiktas užduotis, tačiau toks mokymosi būdas dažnai sąlygoja nedidelį mokinių įsitraukimą.

Pasitelkus patyriminio ugdymo metodiką biotechnologijų mokytoja Živilė 8 klasės mokinius mokė ne tik atpažinti skirtingus augalus, bet ir ugdė kūrybiškumo kompetenciją, naudodama flower pounding techniką: ant popieriaus lapo sukūrus augalų kompoziciją ir panaudojus akmenį augalo spalvos buvo įspaustos į lapą ir sukurtas unikalus atvirukas.

Ketvirtokai gamtoje

Mokiniai kartu su mokytojomis vyko į edukacinę kelionę, į Gamtos mokyklą Marcinkonyse.
 
Ten jie tyrinėjo, stebėjo, domėjosi, kūrė draugystės tiltus ir stiprino bendradarbiavimą, leidosi į žygį su vietiniu gidu, vaikštinėjo basomis aukštapelkėje „Meškos šikna“ (sužinojo, kodėl būtent taip pavadinta ši pelkė).
 
Mokiniai nuėjo 14 km, po kurių laukė skanios dzūkiškos bandos, o vėliau ir nakvynė bei poilsis kaimiškoje turizmo sodyboje.

Antrokai Vikingų kaime

Antros klasės mokiniai kartu su mokytoju vyko į edukacinę išvyką, į Vikingų kaimą.

 
Čia vaikai įsijautė į Lietuvos žmonių gyvenusių prieš 1000 metų kasdienybę. Ruošėsi mūšiui su kalavijuočiais, mokėsi karybos ir svarbiausia išgirdo, kad geroje komandoje labai svarbi drausmė.
 
Vėliau, kartu su šeimininkėmis, gamino blynelius, duonelę, pjaustė ir ruošė pagardus, ruošė naminį česnakinį sviestą!
 
O tada vyko puota, o po jos senoviniai žaidimai.
Dešimtokai konstruoja DNR
 
Patyriminis ugdymas – tai ne tik išvykos į gamtą. Jis gali vykti net ir klasėje, per kūrybiškas veiklas. Dešimtokai su biologijos mokytoja atliko unikalų iššūkį: dėliojo DNR struktūrą kaip dėlionę, klijuodami nukleotidų dalis ant lango.
 
Mokiniai ne tik dėliojo ir klydo, kol sukonstravo teisingą DNR seką, bet ir vizualiai atskleidė, kaip jungiasi nukleotidai. Ši užduotis pavertė teoriją realybe ir leido mokiniams tiesiogiai prisiliesti prie molekulės, kuri saugo genetinę informaciją.
    Add a header to begin generating the table of contents