Muzikiniai pasirodymai, spektakliai – dažnai mokyklose sutinkama tradicija, apjungianti mokinius kūrybai ir bendram tikslui. Šiaurės licėjus 2024-uosius metus pradėjo didžiojoje Šokio teatro scenoje – mokiniai atliko modernią, paauglišką tėvams vaikystę primenančio muzikinio spektaklio „Geltonų plytų kelias“ versiją.
Scenos menų integravimas į ugdymo procesą suteikia mokiniams erdvę saviraiškai, galimybę atrasti ir įprasminti užslėptus talentus. Nuoseklios repeticijos ir disciplina, kurios reikalauja teatras, ugdo tokius gebėjimus kaip ilgalaikių tikslų siekimas, bendradarbiavimas, kūrybiškumas. Meninio ugdymo vertę mokykloje pabrėžia režisierė, Šiaurės licėjaus teatro mokytoja Sigita Kamandulienė – „Galbūt dažnam atrodo, kad svarbiausia mokykloje mokytis matematikos, kalbų ir kitų praktiškų, pamatuojamų dalykų. Menai dažniausiai lieka nustumti į antrą pusę, nuvertinami. O be reikalo! Mokiniams miuziklo kūrimo procesas buvo labai svarbi jų ugdymo dalis. Vaikai mokėsi ne tik dainuoti, vaidinti, įsiminti savo žodžius ir pasirodymo mizanscenas, ugdyti atsakomybės jausmą, bet ir dirbti komandoje kartu su visa klase, susipažinti su miuziklo kūrimo specifika – kaip organizuojamas darbas, kiek žmonių prie jo dirba, kokios yra jų atsakomybės, kaip atrodo profesionalaus teatro scena. Išėjimas į didžiąją sceną taip pat reikalauja drąsos ir pasitikėjimo savimi. Mokiniai čia jo įgijo su kaupu, o paklausti ar norėtų kartoti, didžioji dauguma atsakė, kad kartotų su malonumu.“
Įvedant scenos menus į mokyklos gyvenimą reikalinga priimti netobulumą. Daugeliui miuziklas asocijuojasi su profesionaliais aktoriais, tobulais balsais, ekstravagantiškais prabangiais kostiumais, specialiaisiais efektais. Pirmą kartą užlipus ant scenos pagrindiniam veikėjui gali „užsikirsti“ balsas, gali pamiršti žodžius, gali laiku neįstoti ir pan. Muzikinis spektaklis, kurio metu ant scenos išstoja visi – ne tik užsiimantys muzikine, menine veikla – padeda paaugliams jaustis laisviau, atsipalaiduoti, priimti save. Šiaurės licėjaus šūkis – „Laimingi vaikai mokosi geriau“, mokyklos centre – vaikas ir jo asmeninis tobulėjimas, ugdant mokinius vadovaujamasi idėja, kad tik emociškai gerai besijaučiantis vaikas turi galimybę atsiskleisti ir pasiekti geriausių asmeninių rezultatų. „Man, kaip mokytojai, labiausiai smagu, kai mokinys per miuziklo refleksiją sako, – „Aš labai bijojau eiti į sceną, labai jaudinausi. Tačiau kai išėjau, kai pamačiau žiūrovus, supratau, kad nėra ko bijoti. Kitą kartą man nebebus taip baisu.“ Tikslas pasiektas – mokinys išmoko susidoroti su savo baime ir nerimu, suprato, kad didžiausios baimės yra tik mūsų galvose“, – dalinasi S. Kamandulienė.
Nors scenoje didžiąją premjeros dieną pasirodo tik mokiniai, muzikinis pasirodymas tampa visą mokyklos bendruomenę įtraukiančia tradicija. Mokytojai, klasių kuratoriai, administracija lydi mokinius per kiekvieną repeticiją, drąsina, kartu jaudinasi ir džiaugiasi už savo mokinius. „Aš labai džiaugiuosi, kad Šiaurės licėjus šiemet sau išsikėlė išties nemažą tikslą – sukurti mokyklos miuziklą. Tai yra didžiulis darbas visai bendruomenei – tiek mokytojams, tiek tėvams, tiek ir patiems svarbiausiems pasirodymo dalyviams – mokiniams. Nuo pat rugsėjo visi dirbome susitelkę, keliavome įvairiausiomis plytomis grįstu keliu, kuriame buvo ir nerimo, ir nežinios, ir labai daug darbo, bet ir begalės džiaugsmo, įkvėpimo ir nuojautos, kad viskas bus gerai. Pasiekėme puikų rezultatą – labai gražių miuziklą „Geltonų plytų kelias“, – dalinasi S. Kamandulienė.
Šiaurės licėjus – mokykla, kurios dėmesio centre – emocinės savijautos ir akademinių pasiekimų dermė. Veiklų įvairovė mokyklos gyvenime, apimanti ne tik pamokas, bet ir kultūrines, kūrybines veiklas, bendruomenės stiprinimą, yra būtina kokybiško, visapusiško laimingų vaikų ugdymo sąlyga.
Tekstą parengė 5-tų klasių kuratorė Emilija Biterytė
