Brolių ir sesių santykiai – iššūkis tėvams. Vaikų tarpusavio santykiuose gali susiklostyti įvairūs scenarijai, nuo šilto bendravimo iki aštrių konfliktų. Šiaurės licėjaus socialinė pedagogė, Vaiko gerovės komandos narė ir STEP mokymų tėvams lektorė Renata Petrėnaitė dalinasi patarimais, kaip padėti broliams ir sesėms išlaikyti gerą santykį ir savarankiškai išspręsti konfliktus, o tėvams reaguoti į kilusius nesutarimus.
Dar iki pirmųjų nesutarimų R. Petrėnaitė pataria matyti ir pastebėti tinkamą, gražų vaikų tarpusavio santykį. Kai sesės ir broliai gražiai bendrauja, žaidžia, susitaria – pasidžiaugti, jiems įvardinant, pavyzdžiui: „kaip gera į jus žiūrėti, kai taip gražiai žaidžiate, pasidalinate, sutariate; kaip gerai, kad esi didelis ir gali išsakyti aiškiai ir konkrečiai, ko tu nori“. Tokiu elgesiu fiksuojame tinkamą vaikų elgesį, džiaugiamės jais, pildome jų meilės indą žodžiais pasidžiaugdami. Kai jų savigarba stipri, jie pasitiki savimi ir nebejaučia, kad reikia kovoti.
Vaikų tarpusavio kovos paprastai yra tikslingos. Jie taip siekia tėvų dėmesio arba nori parodyti tėvams, kad gali elgtis kaip panorėję. Tėvai turėtų būti stebėtojais ir ugdyti vaikus, kad sesės / broliai konfliktus turėtų išsispręsti savarankiškai.
Tėvų įsikišimas dažnu atveju tik pablogina padėtį, kadangi iškyla rizika, jog vienas iš vaikų pamanys, jog palaikoma viena pusė. Kas dažniausiai ir nutinka. Pavyzdžiui, konfliktuose dažniau palaikomas mažesnysis vaikas ir nebegirdimas vyresnysis. Tokiu atveju tėvų reakcija ir elgesys tik pastiprina vaikų netinkamą elgesį.
Kaip reikėtų reaguoti tėvams?
Tėvai gali reaguoti ramiai, netikėtai, panaudoti humorą, kalbėti drąsinančiai, rodant tikėjimą ir pasitikėjimą sprendžiant konfliktus, „normalizuoti“ jausmus. Tėvų tikslas – mokyti vaikus išspręsti tarpusavio nesutarimus savarankiškai.
Kaip vaikams spręsti konfliktus?
Socialinė pedagogė Renata rekomenduoja pasipraktikuoti, kaip spręsti konfliktus:
- Įvardijame situaciją. Pavyzdžiui, nugriauta pastatyta smėlio pilis; nutraukta meškiuko letena.
- Atspindime jausmus. Pavyzdžiui, matau, kad tau liūdna, kai sesė / brolis nugriovė pastatytą smėlio pilį / nutraukė meškiuko leteną. Matau, kad išsigandai, pasijutai nesmagiai, kai pamatei sesę / brolį verkiant dėl nugriautos pilies / nutrauktos meškiuko letenėlės.
- Sprendžiame siūlydami sprendimus. Pavyzdžiui, užduodame klausimus, „ką darome? Kaip galime atitaisyti žalą?“. Ir pasiūlome sprendimus: pavyzdžiui, atstatyti pilį / pastatyti dar didesnę, kūrybiškesnę pilį kartu / paprašyti mamos / tėčio, kad prisiūtų letenėlę ir leisti pažaisti su savo žaislu, kurį sesė / brolis pasirinktų.
Žinoma, nepamiršti su vaikais aptarti situacijos, klausiant abiejų: kaip elgtumeisi kitą kartą? Kaip kitą kartą žaistumėte? Kaip galėtumėte bendradarbiauti? Kaip pasidalintumėte atsakomybėmis, veiksmais? Svarbiausia, kad būtų sąžininga abiejų atžvilgiu.
Kada tėvai turėtų įsikišti į konfliktą?
Tėvai turi laikytis vieningos pozicijos – drąsinti ir išreikšti pasitikėjimą vaikais, kad jie gali išspręsti nesutarimus, pasidžiaugti, kai pavyko savarankiškai išspręsti. Tačiau tėvai turėtų įsikišti, kai kyla pavojus, kad vaikas gali būti užgautas, kai yra jėgų persvara ar pažeidžiamos teisės, ribos. Įsikišus įvardinti: „Vienas iš jūsų gali susižeisti. Galite išsispręsti nesutarimus nesipešdami arba būsite išskirti, kol būsite pasiruošę elgtis draugiškai“.
Ir jokiu būdu nelyginame vaikų, ypač, kai kalbame su vienu iš vaikų. Kalbame tik apie jį, jo veiksmus, emocijas ir ko tikimės, prašome iš jo.
Sesių / brolių santykiai dažnai keičiasi laikui bėgant. Nepaisant to, ar broliai ir sesės yra geriausi draugai, ar nuolat susiduria su konfliktais, šie santykiai gali turėti stiprų poveikį asmenybės formavimuisi. Vaikai, tarpusavy bendraudami, moko(-si) kompromisų, pasitikėjimo, empatijos ir tolerancijos svarbos.
