Patyriniame mokyme naudojama daug vaizdinės ir garsinės medžiagos, skatinamas vaikų argumentavimas, nuomonės išsakymas, gebėjimas kelti klausimus bei analizuoti situaciją ar informaciją. Taip mokantis nebelieka vietos mokinių baimei ir nerimui dėl to, kas nežinoma. Vaikai suvokia, kad patirtis yra esminis mokymosi šaltinis ir nereikia bijoti nežinojimo ar suklydimo.
„Šiaurės licėjaus" direktorė Jovita Starkutė pastebi, jog mokymo(si), paremto patyrimu, procesas yra sudėtingesnis, nes mokytojas turi pažinti mokinius, jų aplinką, įvertinti jų patirtį, pajėgumą, poreikius ir interesus, parinkti tinkamas užduotis. Taip pat, tam reikia intensyvaus pasiruošimo bei įvairių mokomųjų priemonių. Mokytojas tampa vedliu, o mokomoji medžiaga tėra pagalbinė priemonė, padedanti mokiniams spręsti kylančias problemas. Todėl mokykloje kiekvieną savaitę vieną dieną skiriame tyrimams, išvykoms, projektinei veiklai bei simuliacijoms, kuomet mokiniai visą savaitę nagrinėtą temą testuoja praktiškai.
Suvokimas, kam man to reikės ateityje
Visada lengviau išmokti ką nors naujo, kai aiškiai suvoki, kaip ir kur tai pritaikysi realiame gyvenime. Kiekvieno mokytojo tikslas turėtų būti mokymąsi padaryti įdomų, aktualų, reikšmingą ir susietą su mokinio reikmėmis bei praktiniu pritaikymu. „Pasitelkiant integruotą ugdymą, kuomet jis organizuojamas kaip vieninga sistema, neskaidant ugdymo sričių į atskiras, nesusietas dalis – mokomuosius dalykus, kiekviena tema ar problema analizuojama siejant ją su vaiko poreikiu ar praktiniu pritaikymu. Juk gyvenimas nesuskaidytas į atskirus dalykus", - teigia „Šiaurės licėjaus" direktorė Jovita Starkutė. Integruojant mokymąsi įvairiais pjūviais, tame tarpe ir plėtojant vieną temą per įvairius mokomuosius dalykus vis kitu aspektu, atsirandanti užduočių bei veiklų įvairovė, tyrinėjamos medžiagos išsamumas bei gilumas didina vaikų motyvaciją, skatina tarpusavio bendradarbiavimą, kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir vientiso pasaulio suvokimą.